Niujorko universiteto dėstytoja: kūryba supaprastina žingsnius į technologijų pasaulį

Ateitis su technologijomis: turime du pasirinkimus

Populiarėjant dirbtinio intelekto (DI) įrankiams ir jų panaudojimui kūryboje, kyla vis daugiau klausimų apie tai, kaip visuomenė elgsis su naujomis technologijomis. Pasak Rūtos Kruliauskaitės, informatikos ateitis neišvengiamai yra viena aktualiausių pamokų ir sričių, priartinančių mokytojus ir moksleivius prie pasaulio įvykių, naujausių technologijų, nuolat ruošiančių dabarties ir ateities žmones.

„Man atrodo, šiuo metu visa švietimo bendruomenė, įskaitant mokytojus, turi kelis pasirinkimo variantus: priešintis kylančioms technologijoms ir neleisti naudoti jų mokymosi procese, jas ignoruoti arba kaip tik „pasiduoti” ir eksperimentuoti su šiomis technologijomis: jas bandyti, naudoti mokymosi procese apibrėžiant tam tikras ribas ir kartu su mokiniais diskutuojant, kokie šių technologijų privalumai ir trūkumai. Technologijos, tokios kaip DI, gali pasitarnauti kaip didžiulė pagalba kūrimo proceso efektyvinimui, pavyzdžiui, pamokų planų kūrimui ar pamokų idėjų generavimui. Pasitelkus DI į pagalbą lieka daugiau laiko esmei – kūrybai ir bendravimui su mokiniais,” – sako ugdymo sistemos „Vedliai“ turinio kūrėja.

Tačiau paklausta, kas šiuo metu aktualiausia mokytojams, Rūta nustebina – tai visai ne dirbtinis intelektas. „Jaučiame itin didelį poreikį Python programavimo kalbai – nors industrijoje tai sena programavimo kalba, mokymosi procese ji yra visiškai nauja, mokytojams trūksta mokymosi medžiagos ir mes stengiamės šį poreikį atliepti. Su Python susiję ir įvairios darbo su duomenimis temos, o taip pat ir dirbtinis intelektas, todėl šios programavimo kalbos mokymas(is) tampa itin aktualus.“

Programavimas tampa lengvesniu įtraukus kūrybą

Visuomenėje vyrauja mitas, jog programavimas skirtas tiksliųjų mokslų gerbėjams, tačiau pasak R. Kruliauskaitės neteisinga manyti, kad programuotojais gali būti tik tie, kurie yra baigę informatikos mokslus universitete. „Programuoti mėgsta ne visi, tačiau to išmokti tikrai gali kiekvienas. Savo veikloje susidūriau su ne vienu mokytoju, kuris neturėjęs jokio technologinio išsilavinimo, dabar puikiai taiko naujos kartos informatikos įrankius pamokose,“ – pasakoja Rūta.

Paklausta koks yra tokių mokytojų sėkmės raktas, Niujorko universiteto programavimo dėstytoja atsako – kūryba. „Kūryba padeda tam tikrus, kartais kiek sudėtingus konceptus, paversti itin paprastais ir suprantamais, supaprastina įžengimą į technologijų pasaulį. Kūrybos procesas padeda tvariau ir giliau įsisavinti bet kokias žinias, nes informaciją reikia ne įsiminti – čia atsiranda žaismas, pritaikomas skirtinguose projektuose. Būtent todėl kūryba gali kiekvienam padėti atrasti savo mokymosi procesą ir stilių bei mokytis ne todėl, kad reikia, o todėl, kad patinka,“ – sako R. Kruliauskaitė.

Įtraukaus turinio sėkmę lemia keli esminiai principai

Pasak Rūtos, ugdyme itin svarbu atliepti mokytojų poreikius, tačiau taip pat svarbu palikti kuo daugiau vietos kūrybai. „Pirma, manau, kad mokymosi turinys turi būti aktualus, įtraukus ir savalaikis, atliepti mokytojų poreikius klasėse. Dabar dažniausiai tai būna tik konceptai aprašyti bendrosiose ugdymo programose,” – pasakoja Rūta.

Kurdama ugdymo sistemos turinį švietimo ekspertė siekia, kad jis būtų praktiškas ir skatinantis kūrybiškumą – pasak jos, galimybė mokytis ir kurti turi būti suteikta skirtingų gebėjimų mokiniams. „Ne kartą esame girdėję, kad per kūrybą į veiklas pamokose įsitraukia net ir tie mokiniai, kurie įprastai mokosi prasčiau, turi ypatingų poreikių ar kokių nors bendravimo sunkumų. Todėl mums itin svarbu, kad klasėje būtų sukurta erdvė pasireikšti kūrybai, kai moksleiviai nuo pirmos klasės gali įgyvendinti savo idėjas, savo unikalius scenarijus kurdami projektus ar programuodami pamokų metu,” – teigia R. Kruliauskaitė.

Rūta Kruliauskaitė